Nugaros skausmai gali atsirasti tiek po fizinio krūvio, tiek po ilgos dienos prie kompiuterio ar net be aiškaus įvykio. Vieniems žmonėms diskomfortas praeina per kelias dienas, kitiems jis grįžta periodiškai ir pradeda trukdyti darbui, miegui, sportui ar kasdieniam judėjimui. Tokiais atvejais svarbu ne tik trumpam sumažinti simptomus, bet ir suprasti, kas juos gali palaikyti.
Nugaros skausmai dažnai susiję su kelių veiksnių deriniu. Reikšmės gali turėti fizinio aktyvumo stoka, ilgas sėdėjimas, staigiai padidintas krūvis, prastesnis miegas, stresas ar ankstesnės traumos. Todėl vieno universalaus sprendimo nėra – vienam žmogui daugiau padeda aktyvumas, kitam reikalingas individualesnis įvertinimas.
Kodėl nugaros skausmai dažnai kartojasi?
Dažna situacija – žmogus kelias dienas pailsi, skausmas sumažėja, tačiau po kelių savaičių vėl grįžta. Taip gali nutikti todėl, kad kasdieniai įpročiai nepasikeitė.
Jeigu ir toliau daug valandų sėdima, mažai vaikštoma arba savaitgaliais staiga gaunamas labai didelis fizinis krūvis, organizmas vėl susiduria su panašia apkrova. Dėl to trumpalaikis palengvėjimas nebūtinai reiškia, kad problema išspręsta. https://sveikostuburomokykla.lt/nugaros-skausmai/
Ilgalaikiam rezultatui dažnai svarbiau keisti kasdienį režimą, o ne tik reaguoti į skausmą tada, kai jis jau atsirado.
Sėdimas darbas ir judėjimo trūkumas
Sėdimas darbas tapo daugelio žmonių kasdienybe. Ryte važiuojama automobiliu, dieną praleidžiama prie kompiuterio, o vakare vėl nemažai laiko sėdima namuose.
Problema dažnai nėra pati sėdima poza, o tai, kad ji išlaikoma per ilgai. Net ergonomiška kėdė negali visiškai kompensuoti kelių valandų beveik nepertraukiamo nejudrumo.
Todėl verta reguliariai keisti kūno padėtį, atsistoti, trumpai pasivaikščioti ar atlikti kelis paprastus judesius. Kūnui paprastai naudingesnė judesių įvairovė nei bandymas visą dieną išlaikyti vieną „tobulą“ laikyseną.
Ar padeda tempimo pratimai?
Tempimo pratimai gali sumažinti sustingimo pojūtį, tačiau jie nėra vienintelis sprendimas. Vienam žmogui gali trūkti judrumo, kitam – raumenų jėgos, trečiam – bendro fizinio pajėgumo.
Dėl to vien tik tempimasis nebūtinai duos ilgalaikį rezultatą. Kartais kur kas svarbiau palaipsniui stiprinti kūną, gerinti judesių kontrolę ir didinti toleranciją fiziniam krūviui.
Naudingiausia, kai fizinio aktyvumo programa nėra sudaryta atsitiktinai, o atitinka konkretaus žmogaus galimybes.
Kada verta kreiptis į kineziterapeutą?
Jei skausmas kartojasi, nepraeina arba pradeda riboti kasdienį gyvenimą, kineziterapeuto konsultacija gali būti naudinga. Specialistas gali įvertinti ne tik skausmo vietą, bet ir judesių amplitudes, raumenų jėgą, bendrą fizinį pasirengimą bei kasdienius įpročius.
Vienam žmogui gali reikėti daugiau jėgos pratimų, kitam – mobilumo, dar kitam – saugaus grįžimo prie fizinio aktyvumo po ilgesnės pertraukos.
Plačiau apie nugaros skausmus ir galimus jų sprendimo būdus galima skaityti Sveiko stuburo mokyklos svetainėje.
Ar masažas gali padėti?
Masažas kai kuriems žmonėms gali sumažinti raumenų įtampą ir suteikti trumpalaikį palengvėjimą. Tačiau jeigu skausmo priežastį palaiko ilgas sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas ar silpnesnis fizinis pasirengimas, vien masažo gali neužtekti.
Tokiais atvejais masažą verta vertinti kaip vieną iš galimų priemonių, o ne vienintelį problemos sprendimą.
Ilgalaikėje perspektyvoje dažnai svarbiausia išlieka reguliarus judėjimas ir tinkamai parinktas fizinis krūvis.
Kodėl svarbu nebijoti judėti?
Po stipresnio skausmo epizodo žmogus gali pradėti vengti tam tikrų judesių. Tai suprantama, tačiau ilgalaikis judėjimo vengimas gali mažinti fizinį pajėgumą ir didinti nepasitikėjimą savo kūnu.
Todėl daugeliu atvejų naudinga ne visiškai nustoti judėti, o palaipsniui grįžti prie aktyvumo. Pradėti galima nuo lengvesnių veiklų ir krūvį didinti pagal savijautą.
Svarbiausia nebandyti stipraus skausmo „pralaužti“ per jėgą.
Kada reikalingas gydytojo įvertinimas?
Kai kurių simptomų ignoruoti nereikėtų. Į gydytoją verta kreiptis, jei skausmas atsirado po rimtos traumos, labai greitai stiprėja, plinta į galūnes arba kartu pasireiškia ryškus silpnumas, tirpimas ar kiti neurologiniai simptomai.
Skubaus medicininio įvertinimo gali reikėti ir tuomet, jei atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimų, karščiavimas ar labai stiprus ir neįprastas skausmas.
Tokiais atvejais savarankiška mankšta ar masažas neturėtų pakeisti medicininės konsultacijos.
Maži pokyčiai dažnai yra tvaresni
Nugaros savijauta dažnai priklauso nuo daugybės mažų dalykų – kiek žmogus vaikšto, kiek laiko sėdi be pertraukos, kaip miega, kaip dažnai sportuoja ir kaip greitai didina fizinį krūvį.
Todėl nereikia visko keisti vienu metu. Kartais pakanka pradėti nuo dažnesnių pertraukų darbo metu, daugiau vaikščiojimo ir dviejų ar trijų reguliarių mankštų per savaitę.
Nugaros skausmai dažnai reikalauja ne vienkartinio sprendimo, o nuoseklaus darbo su kasdieniais įpročiais. Kuo lengviau naują režimą išlaikyti ilgai, tuo didesnė tikimybė, kad jis iš tiesų taps naudingas.